kringelis

×kriñgelis (vok. Kringel) sm. (1) K, Rk, Grš, krìngelis (1) Vb; R282 1. riestainis: Prikepė devyneriopų bandelių su visokiais kriñgeliais Sml. Kic, kic Kamajuos baronkų pirktų, kringelių rinktų (d.) Km. Paskui nupirko pilną maišą kringelių, naktyje pribarstė pilną kiemą, ant pinučių užmaustė BsPIII17. | Kam tu čia pieši tuos kringelius (ratukus, vingius)? Grk. ^ Kaip kringelį suvalgo, kur skylę deda? LTR. 2. susuktų plaukų kuodas: Barbora, susisuk plaukus į kringelį! Čk. Marytė kaip susuka kringelį, tai kaip puodynė užmauta ant galvos Vlkj.